Katės dažnai asocijuojasi su švariais gyvūnais, tačiau kai jos bijo, jos gali kakti ant savęs ar kitur. Viena iš priežasčių yra ta, kad kai katė jaučia grėsmę, ji gali pereiti į režimą „kovok arba bėk“. Tai reiškia, kad katė arba bandys atremti grėsmę, arba pabėgs. Kai katė veikia šiuo režimu, jos organizmas išskiria skirtingus hormonus, dėl kurių katė gali viduriuoti ar kakti. Kai kurie žmonės mano, kad tai būdas katei atsikratyti baimės, o kiti mano, kad tai yra būdas įspėti savo šeimininką, kad kažkas negerai. Vis dėlto kiti mano, kad katė tiesiog bando sukurti buferinę zoną tarp savęs ir to, kas ją gąsdina. Kita teorija teigia, kad katė bando pažymėti savo teritoriją, kad jaustųsi saugi.
Kad ir kokia būtų priežastis, aišku, kad katės taip elgiasi gana dažnai. Jei esate katės savininkas, svarbu tai žinoti ir suprasti, kad jūsų katė gali bandyti jums ką nors pasakyti. Skaitydami toliau galite sužinoti daugiau apie tai, kodėl katės kakotoja, kai yra išsigandusios.
Kokie yra išsigandusios katės požymiai?
Ženklai, rodantys, kad katė bijo, gali skirtis priklausomai nuo katės asmenybės. Kai kurios katės gali pasislėpti po baldais ar spintoje, o kitos gali bandyti pabėgti. Katės taip pat gali miaukti daugiau nei įprastai arba šnypšti ir urzgti. Kai kurios katės netgi gali pradėti draskyti ar kandžioti žmones ar kitus gyvūnus. Vienas iš požymių yra tai, kad katė gali priglausti ausis prie galvos. Katė taip pat gali priglausti smakrą ir nuleisti kūną, kartais net susisukti į kamuolį. Jei katė labai išsigandusi, ji gali šlapintis arba tuštintis.
Reagavimas į skrydį ar kovoti: kaip dėl šio atsako katės išmato?
Skrydžio arba kovos reakcija yra fiziologinė reakcija, kuri paruošia kūną fizinei veiklai. Šią reakciją suaktyvina simpatinė nervų sistema, kuri yra atsakinga už daugelį automatinių organizmo funkcijų, tokių kaip širdies ritmas ir kvėpavimas. Kai suaktyvėja skrydžio ar kovos reakcija, organizmas išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai padidina širdies ritmą ir kraujospūdį, taip pat pagreitina virškinimo sistemą. Skrydžio arba kovos reakcija sukelia kačių tuštinimąsi, nes dėl to susitraukia virškinimo trakto raumenys. Dėl to katė gali nevalingai kakotyti.
Kokią plėšrūnų vengimo dalį vaidina kakas?
Nors katės buvo naminiai gyvūnai tūkstančius metų, jos vis dar turi laukinius instinktus. Gamtoje išmatų išsiskyrimas gali atlikti svarbų vaidmenį plėšrūnų vengime dėl įvairių priežasčių. Evakuojant vidurius gali atsirasti nemalonaus kvapo, kuris gali atgrasyti plėšrūnus. Be to, jis gali sukurti fizinį barjerą tarp katės, kuri šiuo atveju yra grobis, ir plėšrūno, o išmatos taip pat gali užmaskuoti katės kvapą. Be to, tuštinimasis gali padėti atitraukti plėšrūno dėmesį nuo tikrosios grobio vietos.
Baimės dirgikliai: kokie dalykai gali išgąsdinti katę?
Baimės dirgikliai gali būti bet kas, ką katė suvokia kaip grėsmę. Tai gali būti stiprus triukšmas, nepažįstami gyvūnai ar žmonės arba staigūs judesiai. Katės taip pat gali bijoti reaguodamos į aplinkos pokyčius, pvz., naujus namus ar naujo augintinio įvedimą. Kai kurios katės taip pat gali bijoti tam tikrų daiktų, pvz., dulkių siurblių ar tualetų.
Kodėl nauja aplinka tokia baisi katėms?
Viena iš priežasčių, kodėl katėms gali atrodyti tokia baisi nauja aplinka, yra ta, kad jos nėra prie jų pripratusios. Kai katė yra nepažįstamoje vietoje, jai gali būti sunkiau nustatyti, kur ji yra ir kas vyksta aplinkui. Be to, kai katės yra naujoje aplinkoje, jos gali nežinoti, kur rasti maisto ar vandens. Be to, naujoje aplinkoje gali būti plėšrūnų ar kitų pavojų, prie kurių katės nėra pripratusios ir dėl kurių jos gali jaustis išsigandusios. Jie nėra pripratę prie tos konkrečios vietos vaizdų, kvapų ir garsų. Dėl to jie gali pasislėpti, pabėgti ar kakti.
Kodėl garsūs ir keisti garsai taip neramina kates?
Garsūs, siaubingi garsai gali kelti nerimą katėms, nes jie gali būti siejami su galimu pavojumi. Pavyzdžiui, stiprus triukšmas gali būti įspėjamasis ženklas, kad netoliese yra plėšrūnas. Laukinėje gamtoje katės išmoko susieti stiprų triukšmą su pavojumi ir gali į juos reaguoti bėgdamos ar pasislėpdamos. Ši reakcija taip pat pastebima naminėse katėse, kurios gali susijaudinti arba išsigąsti išgirdusios stiprų triukšmą.
Sudėtingas ir dažnai nenuspėjamas žmonių skleidžiamas triukšmas gali kelti nerimą katėms, nes jos ne visada gali nustatyti, kas vyksta ir kodėl. Dėl šio nenuspėjamumo katės gali skleisti garsius ir keistus garsus, kurie gali sukelti nerimą, nes jos gali bijoti, kad atsitiks kažkas blogo arba kad joms gresia pavojus. Be to, daugelis žmonių skleidžiamų garsų (pvz., kalbėjimo ar juoko) nėra natūralūs kačių garsai ir gali būti klaidinantys ar net baisūs.
Kaip padėti išsigandusiai ir tuštinčiai katei
Yra keletas dalykų, kuriuos galima padaryti, kad padėtų išsigandusiai ir kakiančiai katei. Pirmas žingsnis yra pabandyti nustatyti, kas sukelia katės baimę. Tai gali būti kažkas tokio paprasto, kaip naujas augintinis namuose, arba toks sudėtingas, kaip traumuojanti patirtis. Nustačius priežastį, galima imtis priemonių ją sušvelninti. Pavyzdžiui, jei katė bijo kitų gyvūnų, gali padėti jų laikymas atskirai.
Yra keletas būdų, kaip padėti išsigandusiai ir tuštinčiai katei. Vienas iš būdų – įsitikinti, kad katė turi kraiko dėžę ir ja naudojasi. Jei katė nenaudoja kraiko dėžės, gali būti, kad kažkas negerai su dėžute arba su jos valymo būdu. Kitas būdas padėti išsigandusiai katei – suteikti jai vietą pasislėpti, pavyzdžiui, kartoninę dėžę ar antklodę.
Grėsmės pašalinimas: kas atsitiks, kai grėsmė išnyks?
Kai grėsmė išnyksta, katės autonominė nervų sistema grįžta į normalią būseną. Tai sukelia epinefrino ir norepinefrino išsiskyrimą, kurie anksčiau buvo išleisti reaguojant į suvokiamą grėsmę. Katės širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta į normalų lygį, o katė pradeda atsipalaiduoti.
Kaip kačių savininkai gali padėti savo augintiniams išvengti baimės sukelto tuštinimosi?
Vienas iš būdų, kaip kačių savininkai gali padėti savo augintiniams išvengti baimės sukelto tuštinimosi, yra sudaryti jiems saugią ir patogią aplinką, kurioje jie galėtų gyventi. Tai gali apimti kraiko dėžutę nuošalioje vietoje, kur katė jaustųsi saugiai, taip pat suteikti daug žaislų ir žaidimo laiko, kad katė liktų užimta ir atsipalaidavusi. Jei katė patiria bet kokį stresą ar nerimą, savininkas gali padėti suteikdamas guodžiantį nuraminimą ir išlikdamas ramus.
Ar katės kakojasi iš nepaisymo?
Nėra galutinio atsakymo į šį klausimą, nes yra daug kintamųjų, kurie gali turėti įtakos, kaip ir kodėl katė tuštinasi. Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad katės kartais gali išvaryti išmatas, kad parodytų nepasitenkinimą ar agresiją savo šeimininkams ar kitiems namuose esantiems gyvūnams. Manoma, kad tokį elgesį lemia natūralūs kačių medžioklės instinktai, nes jos dažnai naudoja išmatas kaip įrankį savo teritorijai pažymėti arba dominuoti.
Kodėl mano katė apsipylė, kai ją paėmiau?
Gali būti kelios priežastys, kodėl jūsų katė pasipylė, kai ją pakėlėte. Gali būti, kad ji jautė nerimą ar išsigandę ir dėl to, kad buvo paimta, ji patyrė avariją. Taip pat gali būti, kad ji jautė diskomfortą ar skausmą pilve, o pakėlus judesį tai dar labiau pablogėjo.
Kai kuriais atvejais katės paprasčiausiai gali turėti silpną šlapimo pūslę ir kakotis, kai susijaudins ar patiria stresą. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad katė jaučiasi nesaugiai ir tuštinasi kaip būdas parodyti savo nepasitenkinimą arba pareikšti dominavimą prieš jį paimantį asmenį. Arba katė kurį laiką tiesiog laikė savo viduriuose ir galiausiai nebegalėjo jos ilgiau išlaikyti. Jei ši problema kartojasi pakartotinai, turėtumėte nuvežti katę pas veterinarą.
Išvada
Apibendrinant galima pasakyti, kad katės kakotuoja, kai yra išsigandusios, nes bando atsikratyti baimės jausmo. Tai gali būti būdas jiems išlaisvinti adrenaliną ir patiriamą stresą. Jei esate katės savininkas, svarbu suprasti tokį elgesį ir per daug nenusiminti, jei jūsų katė išsigandusi kakotų. Verčiau pabandykite paguosti savo katę ir leiskite jai suprasti, kad viskas gerai. Suprasdami, kodėl jūsų katė tupia, kai išsigandusi, galite padėti jai jaustis geriau ir, tikėkimės, ateityje taip nebepasikartos.
