Priepuoliai yra trumpi nevalingų judesių epizodai, kurie gali apimti vieną kūno dalį (dalinį) arba visą kūną (generalizuoti traukuliai). Kartais juos lydi sąmonės netekimas ir žarnyno ar šlapimo pūslės funkcijos netekimas.
Pasikartojantiems priepuolių epizodams apibūdinti dažniausiai vartojamas terminas epilepsija. Epilepsijos priepuoliai gali būti pavieniai arba grupiniai (du ar daugiau priepuolių per 24 valandas). Jie taip pat gali būti nedažni ir nenuspėjami arba nuspėjami (pasireiškia reguliariais intervalais). Kai jūsų šuo ištiko vieną priepuolių epizodą, tai gali būti dėl to, kad jis nurijo cheminę medžiagą, toksišką augalą ar toksiną. Taip pat traukuliai gali atsirasti sergant tam tikromis sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, inkstų ar kepenų ligos.
Ką daryti, kai mano šunį ištiko priepuolis?
Jei jūsų šunį ištiko priepuolis, pirmiausia išlikite ramūs. Jei jūsų šuo serga epilepsija, laikotarpis po priepuolio vadinamas postiktaliniu laikotarpiu ir gali trukti nuo minučių iki valandų. Paprastai po priepuolio šunys yra pavargę, dezorientuoti ir elgiasi keistai, pavyzdžiui:
- Eidami jie atsitrenkia į sienas.
- Jie suklumpa.
- Jie per daug geria vandenį.
- Retais atvejais šunys gali nukentėti nuo laikino aklumo.
Praėjus priepuoliui, štai ką galite padaryti, kad padėtumėte savo šuniui.
1. Apsaugokite savo šunį
Po priepuolio jūsų šuo nebus stabilus stovėdamas ir gali lengvai suklupti ir nukristi. Norėdami įsitikinti, kad jūsų šuo nesusižeidžia, štai ką galite padaryti:
- Užblokuokite prieigą prie vandens telkinių (baseinų, ežerų ar tvenkinių).
- Neleiskite savo šuniui nusileisti ar lipti laiptais.
- Laikykite juos kambaryje, kuriame nėra daug baldų su aštriais kampais.
- Nedėkite jų ant lovos ar aukštų vietų, kur jie gali nukristi.
2. Pasiūlykite jiems paramą
Jūsų šuo gali sėdėti ramiai arba nerimauti po priepuolio, nes nežino, kas jam ką tik atsitiko.
- Jei jūsų šuo nejuda, kalbėkite su juo šiltu balsu ir švelniai paglostykite. Nerėk ant jų ir nemėgink priversti jų atsistoti.
- Jei jūsų šuo nerimauja, nebandykite jo laikyti jėga; galite juos dar labiau pabrėžti ar išgąsdinti. Nerėk ant jų; kalbėkite su jais švelniu tonu. Įsitikinkite, kad jie neatsitrenkia į aplinkinius objektus ar sienas.
3. Stebėkite jų elgesį
- Neveskite šuns į lauką iškart po priepuolio.
- Duokite jiems kelias valandas atsigauti.
- Išvedę juos į lauką, stebėkite jų elgesį, ar nėra vėmimo, suklupimo, vangumo, viduriavimo ar kitų traukulių.
- Jei po kelių valandų jūsų šuo nerodo sveikimo požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Jei turite labai mažą šunų veislę (žaislų veislę) arba diabetu sergantį augintinį, priepuolis gali kilti dėl hipoglikemijos (mažo gliukozės kiekio kraujyje) epizodo. Jei jie sugeba patys stovėti keturiomis, nemėtyti ir elgtis normaliai, duokite jiems valgyti. Jie gali pasveikti ir nereikės tolesnių intervencijų. Tačiau jei jie nereaguoja į dirgiklius arba vemia, dreba ar dažniau pasireiškia traukuliai, kuo greičiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją arba greitosios pagalbos kliniką.
4. Turėkite priepuolių žurnalą
Jei jūsų šunį pirmą kartą ištiko traukuliai ir jūs tikrai žinote, kad jis nevalgė nieko toksiško arba neserga sistemine liga, pradėkite vesti dienoraštį. Atkreipkite dėmesį į kiekvieno priepuolio laiką ir trukmę. Jūsų šuns priepuolių dokumentavimas padės veterinarijos gydytojui diagnozuoti ir gydyti jūsų augintinio būklę.
5. Nuveskite juos pas veterinarą
Jūsų šuo turėtų pasveikti per kelias valandas nuo priepuolio. Jei atrodo, kad jie vis dar negaluoja arba juos ištiko naujas priepuolis, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Nepriklausomai nuo to, verta susisiekti su veterinarijos gydytoju, kad epizodas taip pat gali būti įtrauktas į jūsų šuns sveikatos lentelę.
Ką daryti, kai jūsų šunį ištinka priepuolis
- Kai tik jūsų šuo nukrenta ant žemės, rekomenduojama jam po galva padėti pagalvę, vengiant bet kokio fizinio kontakto.
- Įsitikinkite, kad jūsų šuo nesusižeidžia priepuolio metu arba nenukrenta iš aukščio (pvz., nuo lovos ar sofos). Pašalinkite aplink juos visus aštrius daiktus.
- Nebandykite ištraukti jų liežuvio (nesijaudinkite, jie jo neprarys), nes rizikuojate būti įkandimo. Geriausia situaciją stebėti per atstumą. Priepuolio metu šunys dažniausiai būna be sąmonės ir negali savęs valdyti.
- Jei kambaryje yra kitų augintinių, išveskite juos. Jie gali paskatinti jūsų šunį nerimauti arba šuo gali tapti agresyvus pasibaigus priepuoliui.
- Pasibaigus priepuoliui, jūsų šuo gali atrodyti dezorientuotas, sumišęs ir išsekęs. Po kelių minučių jie gali jausti alkį ir troškulį (polifagija ir polidipsija) arba ištikti nauji priepuoliai. Turite nuvežti savo šunį pas veterinarą, jei per dieną jam ištinka daugiau nei trys priepuoliai.
- Jei įmanoma, užrašykite priepuolį, nes tai padės veterinarijos gydytojui. Labai svarbu tiksliai pranešti veterinarijos gydytojui, kas atsitiko, nepamirštant jokių detalių, ypač jei priepuoliai yra dažni.
- Jei priepuolis trunka ilgiau nei 3 minutes, atvėsinkite šunį vandeniu. Ant ausų, pilvo ir kojų naudokite vandens kompresus (ne per š altą) ir nedelsdami kvieskite veterinarą. Jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes (vadinamas epilepsine būsena), gali kilti pavojus jūsų šuns gyvybei.
Išvada
Iš karto po to, kai jūsų šunį ištiko priepuolis, įsitikinkite, kad jis nesusižaloja, nes bus sutrikęs ir dezorientuotas. Nedėkite jų ant lovos ar kitos aukštos vietos ir pasirūpinkite, kad jie nepatektų į sienas ir aplinkinius objektus. Neduokite jiems vandens ar maisto, kol jie visiškai pasveiks. Nebandykite ištraukti jų liežuvio ir būkite atsargūs, kad neįkąstumėte. Kalbėkitės su jais draugišku tonu ir švelniai paglostykite. Iškart po priepuolio jie gali būti išsigandę arba sunerimę, o jūsų buvimas juos nuramins.
