Ataksija yra dažnas šunų medicininių problemų simptomas, kurį galima pastebėti namuose. Ataksija yra mokslinis žodis, reiškiantis, kad šuo svyruoja ir praranda pusiausvyrą judėdamas – šiek tiek panašus į girtą. Jei šuo yra nestabilus tokiu būdu, jis ženklinamas „ataksiniu“. Jie gali būti prastai koordinuoti, kristi iš vienos pusės į kitą, sukti ratus ir sunkiai judėti įprastai, patogiai.
Ataksija dažnai pažeidžia visas keturias šuns kojas, taip pat galvą ir kūną, tačiau gali būti, kad šuo yra normalus priekyje, bet ataksiškas tik užpakalinėse kojose. Tai gali būti toks pat subtilus, kaip jūsų šuns pėdų judėjimo pokytis vaikščiojant, arba toks pat akivaizdus, kaip šuo, sunkiai atsistojęs. Svarbiausia žinoti, kas yra normalu jūsų šuniui, kad jei kas nors taptų nenormalu, tai greitai pastebėtumėte. Bet kas sukelia ataksiją ir ką galime su ja padaryti?
Kaip pasireiškia ataksija šunims?
Apskritai ataksija įvyksta tada, kai nervai ir nervų sistema neveikia taip, kaip turėtų, todėl įprastos žinutės, einančios aplink kūną, nepernešamos arba perduodamos prastai. Tai gali atsitikti dviem būdais:
- Smegenų koordinacijos ir pusiausvyros centrai neveikia tinkamai arba negali perduoti reikiamų pranešimų į tinkamą kūno dalį. Į kūną nesiunčiami tinkami pranešimai.
- Smegenys veikia normaliai, bet negauna informacijos apie tai, kur yra kūnas ir ką jis daro, todėl negali tiksliai suplanuoti kito žingsnio. Į smegenis nesiunčiami tinkami pranešimai.
Svarbu atskirti ataksiją nuo kitų būklių, tokių kaip šlubavimas, silpnumas ar vangumas. Tokiose situacijose nervai vis tiek veikia tinkamai, tačiau gali kilti kitų problemų. Ataksija yra nervų arba neurologinė būklė, o, pavyzdžiui, šlubavimas dažniau yra ortopedinės (kaulinės ar jungiamojo audinio) kilmės.
Ataksija gali pasireikšti kaip simptomas. Tačiau dažnai tai lydi kiti simptomai, pvz., galvos pakrypimas, galvos svaigimas, vangumas, vėmimas ir šlapimo nelaikymas.
Kas sukelia ataksiją šunims?
Yra daug galimų šunų ataksijos priežasčių. Dėl šios priežasties visada rekomenduojama pasirūpinti, kad vietinis veterinarijos gydytojas apžiūrėtų jūsų šunį, jei manote, kad jis yra ataksiškas. Ataksija turi būti siejama su bet kuriais kitais simptomais ir jūsų šuns ligos istorija, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti tikslią diagnozę.
Ataksiją galima suskirstyti į tris galimas kilmes:
1. Vestibulinė ataksija
Kur smegenų pusiausvyros centrai, įskaitant vidinę ausį, veikia blogai ir į kūną nesiunčiami tinkami pranešimai. Svarbios priežastys gali būti:
- Vidinės ausies infekcijos
- Smegenų pažeidimai, pvz., navikai, uždegimas arba insultas (kraujo krešuliai)
- Toksinai arba nuodai, pvz., antifrizas (etilenglikolis), nelegalūs narkotikai (pavyzdžiui, marihuana ir grybai), ksilitolis (dirbtinis saldiklis) ir šliužų granulės (metaldehidas)
2. Proprioceptinė arba sensorinė ataksija
Kur nustoja tinkamai veikti proprioreceptiniai nervai, perduodantys informaciją į smegenis apie tai, kur yra kūnas ir kojos. Tai reiškia, kad smegenys negali koordinuoti judesių, nes nežino, kur kūnas pradeda ar baigia – į smegenis nepateikiami tinkami pranešimai. Priežastys gali būti:
- Toksinai, nuodai ir vaistai, pvz., jau išvardyti aukščiau. Klasikinis pavyzdys, dažniausiai žmonėms, bet kartais ir šunims, yra alkoholis, kuris sulėtina nervų laidumą, todėl girtaujame ir dėl to tampame ataksiški. Šunys taip pat gali būti girti, todėl mūsų augintiniams alkoholis nerekomenduojamas! Kiti dažniausiai skiriami vaistai, tokie kaip opiatai, fenobarbitonas ir gabapentinas, kartais gali sukelti lengvą ataksiją
- Pačios nervų sistemos ligos – bet kokia būklė, pažeidžianti galvos ar nugaros smegenų nervus, gali sukelti ataksiją
- Smegenų uždegimas (meningitas arba encefalitas) arba nugaros smegenų uždegimas (mielitas)
- Kraujo krešuliai (insultas arba embolija) smegenyse arba stubure
- Smegenų ar stuburo trauma, įskaitant paslydusius diskus, kurie spaudžia nervus ir sustabdo pranešimų perdavimą
- Smegenų arba nugaros smegenų navikai
- Autoimuninės ligos, kai organizmo imuninė sistema per klaidą atakuoja savo nervus
3. Degeneracinė žala
Nervai sensta lygiai taip pat, kaip ir mes, ir gali pradėti žlugti dėl susidėvėjimo. Paprastai tai pirmiausia paveikia ilgiausius kūno nervus – tuos, kurie yra tarp smegenų ir užpakalinių kojų. Tai dažnai pastebima vyresnio amžiaus, didesnių veislių šunims kartu su artritu.
Genetinės arba vystymosi ligos:
- Kai kurie šunys gimsta su fizinėmis smegenų ir nugaros smegenų anomalijomis. Pavyzdžiai būtų hidrocefalija (skysčių perteklius smegenyse, dažnai pastebimas čihuahua) ir siringomielija (skysčių perteklius nugaros smegenyse, dažnai pastebimas kavalieriaus spanieliams). Jie daro spaudimą nervams ir gali neleisti jiems normaliai funkcionuoti
- Kai kurie milžiniškų veislių šunys gali gimti su įgimtu stuburo ar kaklo silpnumu, o tai gali suspausti nugaros smegenis ir sukelti ataksiją. Tai žinoma kaip „voblerio“sindromas
4. Smegenėlių ataksija
Kur koordinacijai svarbi smegenų dalis (smegenėlės) nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, todėl į kūną nepateikiami tinkami pranešimai. Priežastys:
- Syringomyelia, kaip minėta aukščiau
- Virusinės smegenėlių infekcijos gali sustabdyti jų normalią vystymąsi
- Bet kokia trauma, uždegimas ar smegenėlių auglys
Ataksiją galima pastebėti ir ten, kur nervai sveiki, tačiau pranešimams įtakos turi organizmo pokyčiai aplink juos, ypač kraujo cheminės sudėties ir sudėties pokyčiai.
- Kraujo sudėties pokyčiai, pavyzdžiui, dėl dehidratacijos ar raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus (policitemija arba anemija)
- Kraujo cheminių medžiagų pokyčiai, pakeičiantys mineralų, tokių kaip kalis, pusiausvyrą (pvz., inkstų liga arba kačių hiperaldosteronizmas)
- Padidėjusi skydliaukės veikla taip pat gali turėti įtakos nervų funkcijai
- Žemas deguonies kiekis kraujyje
Ką daryti, jei mano šuo serga ataksija?
Svarbu kuo greičiau kreiptis patarimo į vietinę veterinarijos kliniką. Ataksija turi daug galimų priežasčių, todėl norint jas tinkamai gydyti, veterinarijos gydytojas turi tiksliai diagnozuoti. Veterinarijos gydytojas aptars su jumis jūsų šuns istoriją, kad pabandytų gauti bet kokių įkalčių. Tada fizinė apžiūra suteiks daugiau informacijos. Kai kuriais atvejais gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, pvz., kraujo tyrimus ir nuskaitymus, tačiau jūsų veterinarijos gydytojas galės tai aptarti ir patarti.
Daugeliu ataksijos atvejų tiksli diagnozė yra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vietų, kur veikia nervai (ypač smegenyse ir nugaros smegenyse), yra sunkiai pasiekiamos, gali prireikti išplėstinio vaizdo, pvz., KT ar MRT, ir tai reiškia, kad kai kuriais atvejais gydymas gali būti neįmanomas.
Kaip gydoma šunų ataksija?
Gydymas priklauso nuo tikslios priežasties. Kai kuriais atvejais ataksija gali būti nevisiškai išgydoma, o kai kurie simptomai gali išlikti net nepaisant to, kad pradinė problema išnyksta arba yra gerai valdoma. Nervai nėra taip gerai, kaip kitos ląstelės, atsitaiso po pažeidimo, todėl kai kurie pokyčiai gali būti nuolatiniai. Deja, ataksiją sukeliančių neurologinių būklių gydymas gali būti sudėtingas visą gyvenimą. Atsigavimo laikas gali trukti savaites ar mėnesius, o kai kuriais atvejais laikas yra geriausias ir vienintelis gydytojas.
Sunkiais ataksijos atvejais po, pavyzdžiui, lengvo apsinuodijimo, gydymas gali būti trumpalaikis, palaikomasis ir simptominis. Priklausomai nuo simptomų sunkumo, jūsų šuniui gali prireikti lašinti į veną skysčių, vaistų nuo pykinimo ir skausmo malšinimo.
Ilgalaikis medicininis gydymas naudojant priešuždegiminius vaistus ir antibiotikus yra indikuotinas kai kurioms ligoms, tokioms kaip meningitas arba vidinės ausies infekcijos.
Ataksija gali būti sudėtinga problema, todėl tikrai reikia veterinarijos specialisto, kuris padėtų jums ir jūsų šuniui kuo greičiau pasiekti geriausių rezultatų.
Išvada
Ataksija pastebima, jei jūsų šuo svyruoja arba blogai koordinuoja galvą, kūną ir kojas. Tai sudėtinga problema, susijusi su kūno komunikacijos sistemos – nervų sistemos – problemomis. Jei nervų sistema neveikia tinkamai, šunys gali tapti ataksiški. Yra daug galimų priežasčių, įskaitant nuodus, apsinuodijimus, nervų ar smegenų pažeidimus arba kraujo chemijos pokyčius. Paprastai nėra jokio prevencinio ataksijos plano, išskyrus tai, kad jūsų šuo būtų tinkamas ir sveikas. Ataksija gali būti iššūkis diagnozuoti, gydyti ir valdyti. Labai svarbu, jei įtariate, kad jūsų šuo serga ataksija, kuo greičiau kreipkitės į vietinę veterinarijos kliniką, kad gautumėte profesionalios konsultacijos.
