Šie švelnūs milžinai, meiliai žinomi kaip Berneriai, yra meilūs, mielo būdo ir puikiai tinka vaikams bei kitiems augintiniams. Berno zenenhundai yra stiprūs darbiniai šunys, kurių ūgis yra maždaug 27 coliai.
Vidutinė bernerių gyvenimo trukmė yra apie 8,4 metų¹, o šunų patelės išgyvena šiek tiek ilgiau nei patinai. Nors dauguma Berno zenenhundų yra visiškai sveiki, ši didelė veislė yra jautri įvairiems sveikatos sutrikimams.
Šiame straipsnyje išvardinsime septynias dažniausiai pasitaikančias Berno zenenhundų sveikatos problemas ir į kokius požymius bei simptomus reikia atkreipti dėmesį kaip šeimininkui.
7 dažniausios Berno zenenhundų sveikatos problemos, kurias turėtumėte žinoti
1. Neoplazija
Tyrimai parodė, kad didžiausia Berno zenenhundų mirties priežastis yra vėžys¹. Kai kurios šios veislės vėžys yra labiau paplitusios nei kitos, o histiocitinė sarkoma arba piktybinė histiocitozė yra vyraujanti forma¹.
Vėžiai, kuriais serga kai kurie Berno zenenhundai, yra šie:
- Hemangiosarkoma – kraujagyslių vėžys
- Limfoma – vėžys, pažeidžiantis limfmazgius, kaulų čiulpus ir blužnį
- Stiebinių ląstelių navikai – navikai, atsirandantys kaip mazginės masės ant šuns odos
Kitos vėžio formos taip pat gali turėti įtakos Berno zenenhundams, tačiau aukščiau išvardytos yra dažniausiai pasitaikančios.
Yra įrodymų¹, kad gali būti įmanoma išsivaduoti nuo histiocitozės, ir, žinoma, jei ketinate įsivaikinti Bernerį, būtinai patikrinkite, ar kuris nors iš tėvų nėra sirgęs histiocitų liga.
Berno zenenhundams rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tikrintis. Jei jūsų Berner pasireiškė šie simptomai, turėtumėte kuo greičiau užsisakyti vizitą pas veterinarą:
- Apetito praradimas
- Svorio metimas
- Letargiškas arba vangus elgesys
- Pažeidimai ar iškilimai ant odos
2. Šunų klubo sąnario displazija (CHD)
Klubų displazija dažniau pasitaiko didesnėms veislėms, įskaitant Berno zenenhundus. Klubo displazija reiškia būklę, kai šlaunikaulio galva neteisingai susijungia su klubo lizdu. Skausminga būklė yra paveldima, todėl atsakingi veisėjai turėtų patikrinti savo veislinius gyvūnus dėl šunų klubų displazijos (CHD) ir kitų sutrikimų.
Gera, sveika mityba gali sulėtinti ŠKL progresavimą, tačiau jo negalima išgydyti ar pakeisti. Jūsų veterinaras gali rekomenduoti gydymą ir padėti susidoroti su ŠKL bei palaikyti jūsų augintinį.
Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:
- Sumažėjęs aktyvumas
- Svyruojanti arba pakitusi eisena
- Šlubavimas
- Sąnario grotelės
- Sustingimas arba šlubavimas
- Užpakalinių kojų šlubavimas
- Retėja šlaunų raumenys
- Silpnos arba griūvančios užpakalinės kojos
- Drebančios kojos, ypač ilgai stovint
- Paliečiant prie klubų atsiranda skausmo požymių
3. Alkūnės displazija
Panašiai į klubo sąnario displaziją, esant alkūnės displazijai, alkūnės sąnarys vystosi nenormaliai, todėl atsiranda skausmas, šlubavimas ir šlubavimas. Jis taip pat gali progresuoti į artritą. Daugumai bernerių, sergančių alkūnės displazija, tikriausiai reikės operacijos, tačiau kiekvieno šuns gydymas skirsis priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant būklės sunkumą ir bendrą šuns sveikatą.
Kaip ir klubo displazija, alkūnės displazija yra paveldima, tačiau tokie veiksniai kaip dieta, traumos ir pratimai gali turėti įtakos rezultatui.
4. Skrandžio sukimas (išpūtimas)
Skrandžio susisukimas yra labai rimta ir pavojinga gyvybei būklė, galinti paveikti bet kurią veislę, tačiau didesni šunys, įskaitant Berno zenenhuntus, yra jautresni šiai ligai.
Tai gali atsirasti, kai šuo greitai suvalgo didelį kiekį maisto ar gėrimo – dažnai po mankštos. Tai sukelia pilvo pūtimą ir įstrigusį orą, kuris negali natūraliai išeiti. Kiti veiksniai, galintys sukelti skrandžio sukimąsi, yra stresas, pvz., rutinos pokyčiai ir genetika.
Jei manote, kad jūsų šuniui gali būti išsiplėtęs skrandis ar susisukęs skrandis, nedelsdami nuvežkite jį pas veterinarą.
Dažniausi skrandžio susisukimo simptomai yra:
- Per didelis seilėtekis
- Išpūtęs arba išsiplėtęs pilvas
- Sunku kvėpuoti
- Silpnumas ir apetito stoka
- Neramumas
- Atšokimas (bet tik putojančių seilių pašalinimas)
5. Inkstų nepakankamumas ir inkstų liga
Inkstų ligos trumpina Berno zenenhundų gyvenimo trukmę. Tyrimai rodo, kad Berneriai yra jautresni inkstų sutrikimams nei kitos veislės.
Svarbu užsikrėsti šunų inkstų liga ankstyvosiose stadijose, kad veterinarijos gydytojas galėtų padėti gauti tinkamą Berner gydymą.
Štai simptomai, kurių reikia saugotis:
- Per didelis troškulys
- Per gausus šlapinimasis
- Kraujas šlapime
- Letargija ir susidomėjimo žaisti praradimas
- Svorio metimas
- Vėmimas
- Blogas kvapas
- Burnos opos (jos dažniausiai atsiranda pažengusiose inkstų ligos stadijose)
6. Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)
Tai dar viena genetinė liga, kurią kai kurie berneriai gali paveldėti. Tai progresuojanti akių liga, kuri ilgainiui sukelia aklumą. Liga nebūtinai susijusi su amžiumi.
Ankstyvosios PRA atveju veterinarai gali aptikti nenormalų Berner ląstelių vystymąsi nuo trijų mėnesių amžiaus. Vėlyvojo PRA atveju ląstelės generuojasi normaliai, tik po kelerių metų išsigimsta, sukeldamos regėjimo problemų.
Jei jūsų šuns vyzdžiai atrodo išsiplėtę arba atrodo, kad jis yra sutrikęs arba nesiryžta tyrinėti naujų vietų, gali tekti pasitikrinti akis.
7. Von Willebrandso liga
Von Willebrands liga yra genetinis kraujo sutrikimas, kuris neleidžia tinkamai krešėti, todėl kai kuriems šunims lengvai atsiranda mėlynių ir nenormaliai netenkama kraujo. Berno zenenhundai yra jautrūs vWD, tačiau tinkamai prižiūrint, dauguma sergančių šunų vis tiek pasieks įprastą gyvenimo trukmę.
Simptomai yra dažnas kraujavimas iš nosies, kraujavimas iš dantenų ir užsitęsęs kraujavimas po traumų ar operacijos.
Išvada
Dauguma Berno zenenhundų gyvens laimingai ir sveikai, tačiau šie švelnūs milžinai yra jautrūs įvairiems genetiniams sutrikimams. Dažniausios sveikatos problemos, su kuriomis susiduria Berneriai, yra su akimis susijusios problemos, pvz., progresuojanti tinklainės atrofija, sąnarių ir kaulų problemos, tokios kaip alkūnės ir klubo displazija, vėžys ir pilvo pūtimas.
