Kai lyja, lyja – kartais katės ir šunys. Nr.amžius. Daugelis sutiktų, kad citata yra britiška, atsižvelgiant į jos istoriją ir toną, todėl bent jau mes tiek žinome.
Yra daug populiarių teorijų apie tai, iš kur kilo ši spalvinga smarkios liūties analogija, ir šiuo straipsniu siekiama jas visas aprėpti. Pasinerkite į etimologinę istoriją kartu su mumis toliau ir išsirinkite, kuri teorija, jūsų nuomone, geriausiai atitinka frazę.
Istoriniai įrodymai, kad terminas lyja katės ir šunys
Pirmasis rašytinis įrodymas apie frazę „lyja katės ir šunys“buvo britų poetas Henry Vaughanas 1651 m. Eilėraščių rinkinyje „Olor Iscanus“Vaughanas kalbėjo apie stogą, sustiprintą nuo „šunų ir kačių lietus. dušas.“
Vos po metų Richardas Brome'as, kitas britų poetas, savo komedijoje „City Witt“parašė: „Lys šunų ir šernų“. Lenkatės buvo žebenkšties giminaičiai ir tuo metu buvo paplitę Anglijoje, tačiau tai yra kuo artimesnis kačių paminėjimui.
Praėjus daugiau nei šimtmečiui, airių autorius Jonathanas Swiftas panaudojo šią frazę savo „Visame švelnių ir išradingų pokalbių kolekcijoje“– satyrinėje kolekcijoje, kuri sušvelnino aukštesnės klasės pokalbius. Jame veikėjas sako: „Žinau, kad seras Džonas eitų, nors jis bijo, kad lys katės ir šunys“.
Be tų citatų, turime įtartinai panašią prancūzų frazę „Il pleut comme vache qui pisse“, kuri reiškia „Lyja kaip besišlapinanti karvė“.
Tiesą sakant, galbūt niekada nesužinosime, kam esame skolingi už šią frazę, bet turime gana tvirtą spėjimą, kad iškalbingam britui reikia padėkoti.
Galima frazės kilmė
Nors nerandame jokių šios frazės ženklų toliau nei 1600 m., žmonės šimtmečius naudojo gyvūnus orams apibūdinti. Turėkite omenyje, kad tai nėra konkretūs ryšiai ir jie gali būti svarbūs arba visai neaktualūs. Galimos kilmės:
- Sąvoka „katės ir šunys“gali kilti iš graikų kalbos frazės cata doxa, reiškiančios „priešingai nei patirtis ar lūkesčiai“.
- Anekdotiniai įrodymai rodo, kad katės ir šunys kartais krisdavo pro prastai pastatytus šiaudinius stogus ir susidarydavo įspūdis, kad tiesiogine prasme lyja gyvūnai.
- Katės ir šunys buvo siejami atitinkamai su raganomis ir skandinavų dievu Odinu, o abi mitologinės figūros yra susijusios su prastu oru, pavyzdžiui, lietumi.
- Kai kurie nepagrįsti viduramžių anekdotai rodo, kad blogu oru lauke palikti augintiniai nuskęstų ir nusiplautų.
- 1592 m. anglų rašytojas Gabrielis Harvey'us rašė: „Perkūno arkliu nešaudo nieko kito, tik šaudymus ar spygliuočius“.
- Prieš savo ankstesnę citatą Jonathanas Swiftas užsiminė apie negyvas kates ir šuniukus, kuriuos siautėjo potvyniai.
- Kai kurie žmonės mano, kad ši frazė kilusi iš prancūziško žodžio „catadoupe“, reiškiančio krioklį, pakeitimo.
Išvada
Kitą kartą, kai atsivers dangus ir užklups audra, pagalvokite, kodėl sakome: „Lyja katės ir šunys! Tikriausiai niekada tiksliai nesužinosime, iš kur jis kilęs, bet bent jau smagu spėlioti apie įvairius ryšius per visą istoriją.
