Žovėjimas – tai nevalingas refleksas, kurį sudaro platus burnos atvėrimas maksimaliai išplečiant žandikaulį, kartu su ilgu ir giliu įkvėpimu per burną ir nosį, po kurio seka lėtas iškvėpimas. Žiovulys padidėja prieš ir po miego.
Katės didžiąją savo kasdieninio laiko dalį praleidžia miegodamos katės miega iki 15 valandų per parą, todėl dažnai jos žiovauja. Žiovulys siejamas su komforto jausmu; nuovargis ir jūsų katė gali būti tiesiog atsipalaidavusi arba mieguista.
Iki šiol nėra daug informacijos apie tikslias fiziologines šio reflekso priežastis, kai kurios teorijos ir tyrimai rodo, kad:
- Jis skatina smegenų aktyvavimą. Po žiovulio epizodų budrumas padidėja dėl mechaninio chemoreceptorių (miego arterijų kūnų) suspaudimo, dėl kurio išsiskiria hormonai, tokie kaip adenozinas ir katecholaminai.
- Padeda termoreguliuoti keliais mechanizmais, vienas iš jų yra oro mainai, o kitas – kraujo stūmimas į periferines venas, padedantis išleisti šilumos perteklių.
- Padeda reguliuoti ausies spaudimą susitraukiant ir atpalaiduojant vidines ausies struktūras, tokiu būdu padeda pašalinti diskomfortą ausyse.
Metus buvo manoma, kad žiovulys padeda gauti deguonies, nes išsiskiria anglies dioksidas ir įkvepiamas deguonis, tačiau naujausi tyrimai įrodė, kad tai klaidinga.
Taigi, ar normalu, kad mano katė taip daug žiovauja?
Atsakymas į šį klausimą yra toks, kad žiovulys laikomas normaliu ir įprastu kačių elgesiu, tačiaujei pastebėjote, kad žiovulys padažnėjo, tai gali reikšti, kad vyksta kažkas kita. Jei pastebėjote, kad pastaruoju metu jūsų katė žiovauja dažniau nei anksčiau, geriau nuvežkite katę veterinarinei apžiūrai ir atmeskite medicininės problemos, dėl kurios padidės žiovulys, galimybę.
Dėl kokių medicininių problemų katė labiau žiovauja?
1. Periodontitas / burnos problemos
Katės, kurios jaučia skausmą bet kurioje burnos ertmės struktūroje, bandydamos susidoroti su diskomfortu, gali sustiprinti žiovumą. Buvo žinoma, kad katės, kenčiančios nuo periodontito arba kačių burnos stomatito, dažniau žiovauja. Pasinaudokite galimybe vizualiai apžiūrėti burną, kai ji žiovulio metu yra plačiai atverta, jei pastebėjote kokių nors akivaizdžių požymių, tokių kaip paraudimas ar uždegimas, kuo greičiau nuveskite katę pas veterinarą. Kiti požymiai, kurie gali lydėti žiovumą dėl medicininės burnos ertmės problemos:
- Skausmingas balsavimas žiovaujant
- Halitozė arba blogas kvapas
- Seilėtekis, ypač jei seilės dvokia arba yra keistos spalvos
- Atrodo, kad katė sunkiai valgo, ilgiau ryja, skleidžia balsą arba tiesiog atsisako valgyti
2. Parazitai, alergijos ar infekcijos
Jūsų katė gali bandyti susidoroti su diskomfortu ir skausmu ausies kanale žiovaudama. Otis externa katėms gali sukelti grybeliai, bakterijos ir parazitinės erkės, erkės ar blusos. Tai taip pat gali būti antrinė alergija maistui, žiedadulkėms, dulkėms, vaistams ar pleiskanoms. Kai kurie kiti požymiai, kuriuos rodo katės su Otisu, gali būti:
- Galvos virpėjimas
- Ausų įbrėžimas
- Smirdančios ausys
- Ausų skausmo požymiai
- Nenormalios vaško formos išskyros
- Galvos pakreipimas
Veterinarijos gydytojas turi ištirti ausies kanalą ir gali paimti mėginius, kad nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų katei tinkamą gydymą. Labai svarbu tiksliai laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų ir gydymo metu stebėti katę. Niekada nenutraukite gydymo anksčiau laiko, nes otitas gali pasikartoti ir jį sunkiau gydyti.
Paskutinės mintys
Kačių žiovulys yra įprastas elgesys. Jos gali jį skleisti, kai jausdamosi atsipalaidavusios ar mieguistos, kad taptų budresnės arba bandytų reguliuoti termoreguliaciją. Kažkaip normalu pastebėti šiek tiek padidėjusį žiovavimą, kai oras šiltesnis. Tačiau jei pastebėjote, kad jūsų katė nuolat žiovauja, tai gali būti medicininės problemos požymis. Kai kurios burnos ir ausų ligos gali būti susijusios su padidėjusiu kačių žiovulio elgesiu. Jie bando susidoroti su skausmu ir diskomfortu. Jei pastebėjote, kad jūsų katė žiovauja dažniau nei įprastai, kuo anksčiau nuveskite ją pas veterinarą, kad pašalintumėte ar išgydytumėte bet kokią pagrindinę sveikatos problemą.
